statistika internetas

Daugelis žino, kad internetas Lietuvoje yra vienas greičiausių visame pasaulyje. Tai mums suteikia labai daug laisvės. Liūdna, kad dalis tautiečių itin greitą internetą priima kaip normą ir to nevertina, o kita dalis – visiškai neišnaudoja jo galimybių. Tiesa, pastaroji – mažėja, kadangi ir vyresnio amžiaus asmenys vis dažniau pasineria į skaitmeninio pasaulio jūrą. Peržvelgsime statistiką bei panagrinėsime lietuvių įpročius.

Auga moterų programuotojų skaičius

Nors IT srityje vis dar išskirtinai dominuoja vyrai, tačiau statistika atskleidžia, kad moterys – neatsilieka. Tam padarė įtaką įvairūs mokymai, kurių metu buvo skatinama jas įtraukti į informacinių technologijų darbo sritį.

Statistikos departamento leidinyje „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje“ rašoma, kad per paskutinius 10 metų, asmenų, kurie dirba IRT (Informacijos ir ryšių technologijos) sferoje, padaugėjo beveik du kartus (nuo 22,9 tūkst. iki 44,5 tūkst.).

2020 m. beveik 77 proc. specialistų buvo vyrai.

Pagal išsilavinimą daugiausia šioje sferoje dirba turintys aukštąjį. Visgi, tai nereiškia, kad moterys dažniausiai apsiriboja tik vidutiniu išsilavinimu. Tai greičiau rodo, kad jos renkasi visai kitas mokslo sritis. Tiesa, verta akcentuoti, kad pokyčiai yra gana dideli ir tai rodo ne tik statistika, tačiau ir vis labiau IT biuruose matomos moterų bendruomenės.

Ne visi turi kompiuterį ir internetą namuose

Nors įvairios programos yra skirtos vyresnio amžiaus asmenų bei kaimų gyventojų kompiuteriniam, skaitmeniniam švietimui, visgi, vis dar negalime pasigirti, kad mūsų visuomenė yra 100 procentų skaitmeninė. Įvertinus tai, kad internetas vienas greičiausių pasaulyje ir įvairios programos suteikia atviras mokymosi galimybes, keista, kad ne visi žmonės renkasi šansą prisijungti prie pasaulinio tinklo.

Statistikos departamentas atskleidžia, kad 2023-ais metais internetą savo namuose turėjo 88,6 procento tautiečių. Palyginimui ankstesniais metais:

  • 2019-ais – 81,5 proc.
  • 2020-ais – 82,1 proc.
  • 2021-ais – 86,6 proc.
  • 2022-ais – 87,7 proc.

Augimas kaimiškose vietovėse vyksta kur kas lėčiau nei mieste.

Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį, interneto prieigą

statistika internetas

Lietuvos statistikos departamento duomenys/diagrama

Didžioji dalis namų ūkių, kurie turi internetą, naudojasi plačiajuosčiu ryšiu.

Kur kas įdomiau nei turinčiųjų arba neturinčiųjų procentas yra priežastys, kurios lemia, kad internetas yra dar ne visuose namų ūkiuose. 2019-ųjų metų atlikto tyrimo duomenimis yra atskleidžiama, kad svarbiausios priežastys, kurios neleidžia turėti interneto, yra:

  • Internetas nereikalingas, nes nenaudingas, nedomina.
  • Namuose nebūtinas, naudojamasi kitur.
  • Brangi įranga.
  • Brangus ryšys (dideli tarifai, abonentinis mokestis).
  • Neturima reikiamų žinių.
  • Plačiajuostis internetas nepasiekiamas namų ūkio gyvenamojoje vietovėje.
  • Dėl privatumo, saugumo.
  • Kitos priežastys.
  • Dėl žalingo turinio.
  • Dėl fizinės negalios.

Dažniausiai įvardijama respondentų priežastis yra ta, kad internetas – nereikalingas, jis nedomina.

Priežastys, dėl kurių namų ūkiai neturi interneto prieigos namuose 2019 m.

statistika internetas

Lietuvos statistikos departamento duomenys/diagrama

Visgi, papildomai verta akcentuoti, kad šiuo metu net ir gana atokiose gyvenamosiose vietose įsivesti internetą galimybės yra.

Po ranka – ne kompiuteris, tačiau telefonas

Fiksuojant žmonių naršymo įpročius taip pat galima pastebėti, kad kompiuterius namų, asmeniniams poreikiams vis dažniau keičia mobilieji telefonai, kurie – visada po ranka, veikia greičiau, o savo galimybėmis pilnai atitinka ir tradicinį kompiuterį.

Asmenys, kurie naudojasi išmaniuoju telefonu asmeniniais tikslais 2020 m.

statistika internetas

Lietuvos statistikos departamento duomenys/diagrama

Ypač pastebimas augimas vyresnio amžiaus asmenų tarpe, kurie linkę seno modelio, knopkinius telefonus keisti inovatyviais, moderniais, kurie padeda kur kas paprasčiau bendrauti su artimaisiais ir išbandyti kitas galimybes, pavyzdžiui, pirkimą.

Skaitmeninis ir realus pasaulis susimaišė. Tai yra normalu. Ateityje atskirti šiuos du pasaulius gali būti dar sunkiau. Elgtis tinkamai internete, laikytis etiketo – itin svarbu.

2 žinutės apie “Lietuvių skaitmeninis raštingumas: statistika ir pastabos”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *